• Turite klausimų?
    +370 671 33 635

Užsisakyk naujienas

Lietuvoje individualių namų savininkai skiria vis daugiau dėmesio savo būsto šilumai. Nuo 2013 metų apšiltinome daugiau nei 200 individualių namų. Kartais tenka sutikti mūsų buvusius klientus ir tokiu atveju visada pasmalsaujame apie namo pokyčius.

Turbūt nėra nei vieno, kuris gailėtųsi apsišiltinęs savo namo fasadą.  „Prieš šiltinimą vėjuotą dieną temperatūra viduje nukrisdavo labai greitai“,- nuo šiol sandariu namu džiaugiasi Jonas Kiveris, gyvenantis Lakštučių k., Vilkaviškio r. „Anksčiau kambario temperatūra per naktį nukrisdavo kartais net 6 laipsniais. Nuo šiol pas mus ryte visada šilta, kadangi temperatūra nukrinta blogiausiu atveju vos 2 laipsniais“,- komfortu džiaugiasi Jonas Kiveris, gyvenantis Giedrių k., Vilkaviškio r. „Mūsų namas anksčiau miestelyje niekuo neišsiskyrė. O dabar kai kurie sako, kad mūsų namas yra vienas gražiausių Virbalyje“,- pokyčiais džiaugiasi taip pat mūsų klientė Jurgita Mikelkevičienė. Visi iš minėtųjų klientų tiek pirko mūsų rekomenduotas medžiagas, tiek samdė mūsų rekomenduotus meistrus. Ar įmanoma apšiltinti fasadą pačiam? Kokias medžiagas pasirinkti? Į visus klausimus atsakysime šiame straipsnyje.

Mediniai namai

Lietuvoje gausu sovietmečiu pastatytų medinių namų. Dažniausiai tai būna tašyto rąsto siena, apkalta medinėmis dailylentėmis. Medinio rąsto šiluminė varža nėra iš blogiausių – tokių sienų yda yra sandarumo trūkumas. Namo sienos dažniausiai būna „suvaikščioję“, kreivos. Dažnai tokių namų pamatai būna prastos būklės – apirę, įskilę. Tačiau tokius namus atnaujinti tikrai galima. Vienas iš būdų yra lyginti sienas 50x50mm mediniais tašeliais darant dvigubą karkasą jį pramainant horizontaliai ir vertikaliai. Šis tarpas užpildomas 50+50mm mineraline, stiklo arba akmens vata. Galima rinktis ir ekovatą, tačiau šis sprendimas yra gerokai brangesnis nei pastarieji. Tvirtinant karkasą labai svarbu naudoti kokybiškus medvaržčius, kad metams bėgant jie nelūžtų, kadangi medinis fasadas neišvengiamai turės judėjimą. Taip pat labai svarbu, kad medvaržiai būtų tvirtinimai ne tik prie senų dailylenčių, bet ir pasiektų po jomis esantį karkasą, o dar geriau – giliau esantį rąstą. Užpildytą vatą labai svarbu sutvirtinti plastikinėmis lėkštutėmis – tai apsaugos vatą nuo galimo sukritimo. Atlikus šiuos darbus, būtina sumontuoti priešvėjinę kvėpuojančią plėvelę, kuri neleis vėjui draikyti vatos ir apsaugos vatą nuo galimo drėgmės patekimo. Prieš montuojant apdailos lenteles, prie naujo karkaso būtina montuoti 30 mm tašelį tam, kad tarp plėvelės ir apdailos liktų ventiliuojamas oro tarpas. Ventiliuojamas oro tarpas būtinas tiek dailylenčių ilgaamžiškumui, tiek pačiai vatai. Dailylentės būna dvejopos: medinės ir cementinės. Medinės yra kiek pigesnės, tačiau ir perdažyti reikia po 5 metų. Cementinės dailylentės daug ilgaamžiškesnės – 15-20 metų. Tiesa, jos yra brangesnės. Dailylentės – nėra vienintelis medinio namo apdailos būdas. Apdaila gali būti ir dekoratyvinis tinkas, ir klinkerinė plytelė. Tačiau tai nereiškia, kad ant medinio fasado galima tiesia klijuoti polistireninį putplastį. Jeigu taip darytume, nekvėpuojantis medinis fasadas metai iš metų imtų pūti, atsirastų didelė tikimybė, kad išorės apdaila imtų skilinėti dėl sienų deformacijų. Taigi, norint, kad medinis fasadas pasipuoštų dekoratyviniu tinku ar klinkerio plytele, reikia daryti ventiliuojamą fasadą. Analogiškai kaip ir su dailylentėmis, formuojamas karkasas. Skirtumas tik tas, kad karkasas vata turi būti užpildytas taip, kad visur vata būtų sulig kraštine naujo karkaso briauna. Dažnai būna taip, kad lyginant karkasą vietomis storis yra 10 cm, vietomis 13 cm ir daugiau. Tokiu atveju reikia turėti ne tik 50 mm storio vatos. Nelygumus puikiai kompensuoja 75 mm storio vata arba 30mm priešvėjinė vata. Kaip ir dailylenčių atveju, priešvėjinė kvėpuojanti  plėvelė taip pat reikalinga. Ventiliuojamo fasado atveju, oro tarpelis neformuojamos – prie karkaso sukama 10-12 mm storio OSB plokštė. Vėliau ant plokštės putomis klijuojamas dažniausiai 50mm polistireninis putplastis, kuris smeigiuojamas plastikinėmis lėkštutėmis. Ventiliuojamo fasado atveju, geriau dėti storesnį vatos sluoksnį nei putplasčio (pvz. 100 + 50 mm), nes per dvigubą 50+50mm karkasą, kuris užpildomas vata vyksta kvėpavimas. Oras vata cirkuliuoja pro cokolio ir stogo atbrailos vietas. Labai svarbu vatos nesuspausti – ji turi būti natūraliai puri, pro kurią galėtų ir cirkuliuoti oras. Be to spausta vata praranda šilumines savybes. Ventiliuojamą oro tarpą 30 mm tašeliu galima palikti prieš montuojant plokštę, tačiau tokiu atveju 50 mm storio putplastis praranda savo šiluminę funkciją – oro tarpas bus pastoviai šaltas ir labiau veiks esančią vatą. Atlikus minėtus žingsnius, sulipinus putplastį, galima drąsiai armuoti ir dėti norimą apdailą. Karkasas, plokštė, putplastis leidžiai minimaliai judėti naujam fasadui, tačiau tuo pačiu ir neleidžia deformuotis, ko pasėkoje tai paveiktų apdailą.

Mūriniai namai

Dažniausiai tenka renovuoti sovietmečio statybos namus. Populiariausi to meto namai buvo tričyčiai, grybo formos, alytnamiai. Tuo metu statybinių medžiagų asortimentas nebuvo platus: šlakas, baltos plytos, betono plokštės. Kiek vėliau, Lietuvoje buvo itin populiaru medinius namus apmūryti baltomis plytomis, paliekant oro tarpą, kuris deja nebuvo užpildomas termoizoliacinėmis medžiagomis. Kitaip tariant, oro tarpas tokiu atveju paliekamas šaltas, šaltis skverbiasi į giliau esančią medieną ar kitą statybinę medžiagą. Prieš dešimtmetį, Lietuvoje aktyviai prasidėjo mada užpildyti oro tarpą putomis, ekovata ir kitomis medžiagomis. Nesakome, kad tai yra blogai, tačiau atliekant begalę termovizinių tyrimų, pastebėjom, kad oro tarpo užpildymas tik dalinai išsprendžia problemą, kadangi termoizoliacinės medžiagos toli gražu ne visur patenka, o kai kuriose vietose net teoriškai negali patekti – perdanga, sąramos ir t.t. Kitaip tariant, norint gauti tikrai gerą efektą, vienintelis patikimas būdas yra apklijuoti plokštumą iš lauko. Yra įrodyta, kad šiltinimas iš lauko yra 70 procentų efektyvesnis nei iš vidaus. Termoizoliacinė medžiaga neleidžia peršalti sienai. Dažnai mūsų klausiama, ar namas kvėpuos, jei jį apklijuosime putplasčiu? Ar neatsiras pelėsio? Mitas... Pirmas dalykas – mūras nekvėpuoja. Kitas dalykas – pelėsis atsiranda dėl to, kad sienos peršala, ko pasėkoje sienoje atsiranda rasos taškas (susidūrus šiltam ir šaltam orui – kondensatas). Apšiltinus iš lauko su pelėsiu, šaltais drėgnais kampais kaip tik galima atsisveikinti amžiams. Žinoma, profilaktiškai namus vėdinti būtina. Dar vienas dažnai užduodamas klausimas: tinkuojama vata ar putplastis? Jau prieš tai minėjome, kad mūrinis namas ar taip, ar taip nekvėpuoja, tad dėl kvėpavimo rinktis tinkuojamą vatą,  nėra argumentas. Tinkuojama vata yra geras pasirinkimas šiltinimui, tačiau jos pagrindinis trūkumas yra tas, kad su ja dirbti yra sudėtingiau nei su putplasčiu. Be to – ji gerokai brangesnė. Vatos pagrindinis privalumas putplasčio atžvilgiu yra tas, kad ji nedegi. Tad dažniausiai tinkuojama vata šiltinami darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų fasadai. Individualiems namas polistireninis putplastis yra racionalesnis sprendimas. Tiesa, mes dažniausiai rekomenduojame frezuotą neoporą – pilką putplastį su grafito užpildo, kurio šiluminė varža yra 30 procentų geresnė nei įprasto balto. Renovaciniams namas dažniausiai rekomenduojame 10 cm sluoksnį, o naujos statybos namams 15-20 cm. Ką reikia žinoti šiltinant. Prieš klijavimą fasadas turi būti švarus, dar geriau jei yra nugruntuojamas. Tai ypač aktualu jei siena yra iš akytojo betono blokelių. Tokiu atveju naudojamas paviršių neįgeriantis gruntas (Knauf Haftemulsion arba Stuc-Praimer). Silikatinei plytai, blokui ar kitam stabiliam paviršiui pakanka paprasto nebrangaus universalaus giluminio grunto. Putplastis klijuojamas arba putomis, arba mišiniu. Klijuojant mišiniu, skirtingai nei su putomis galima tiesinti fasado plokštumą, tačiau su putomis pasiekiama aukštesnė šiluminė varža bei dirbti kur kas patogiau ir sparčiau. Ant putplasčio plokštės, klijuojant ant fasado, būtina klijus tepti perimetru, papildomai taškuojant per vidurį. Klijuojant ant pamato, tepami vertikalūs dryžiai arba klijai taškuojami, kad nubėgtų kondensatas. Nors ir neaukštų sienų (iki 5-6 metrų) teoriškai net nereikia „smeigiuoti“, tačiau dėl šventos ramybės mes tai rekomenduojame daryti. Į vieną kvadratinį metrą skaičiuojami 4 kaiščiai. Kaiščio galvutę rekomenduojame įfrezuoti ir įleisti į putlastį, vėliau įmontuojant putplasčio tabletę. Esant skylėtai statybinei medžiagai, tokiai kaip keraminis blokelis, puikiai tinka sukami kaiščiai eco-drive S. Klinkerinių plytelių atveju, smeigiuojama per tinklelį tam, kad plytelių svoris neatplėštų armuoto paviršiaus nuo putplasčio. Prieš armuojant būtina sušiurkštinti ir sulyginti paviršių šveičiant specialia tarka. Armuojant svarbu išlaikyti tinkamą armavimo sluoksnio storį. Specialiomis šukomis mišinys tepamas ant putplasčio ir tik tada nardinamas tinklelis. Langų, durų kampai papildomai armuojami įstrižai. Kampų, langų apdirbimui rekomenduojame naudoti tam skirtus profilius. 

Pamato šiltinimas ir hidroizoliacija

Pamato neapsaugojus nuo drėgmės, jis metai iš metų ima irti. Jo tinkamai neapšiltinus, patiriame nemažus šilumos nuostolius, kadangi per neapšiltintą pamatą atsiranda šalčio tiltas į fasadą, grindis. Taigi, pamato šiltinimas ir hidroizoliacija yra ne ką mažiau svarbu nei pats fasadas. Jei namas turi rūsį, į žemę kasama ir šiltinama pakankamai giliai: 1,5-2m. Jei rūsio nėra, pakanka 1m gylio. Atkastas pamatas yra nuvalomas, nugruntuojamas, ištepamas hidroizoliacine medžiaga. Vėliau klijuojamas putplastis (mažiausiai EPS100 kietumo). Po žeme liksiantis putplastis papildomai ištepamas hidroizoliacine medžiaga, o viršutinė dalis virš žemės armuojama. Prieš užkasanat, sumontuojama hidroizoloacinė membrana, kuri atlieka dvigubą funkciją – neleidžia vandeniui laikytis prie pamato bei atlieka deformacinę funkciją (neleidžia gruntui gniuždyti putplasčio). Hidroizoliacinė membrana prispaudžiama užbaigimo profiliu, kuris tvirtinamas spiraliniais kaiščiais į putplastį. Atkasus pamatą – puiki proga įrengti ir drenažą. Nerekomenduojama atkastą pamatą atgal užkasinėti juodžemiu ar moliu. Smėlis ar žvyras kur kas geresnis sprendimas, nes jame nesilaiko vanduo.

Šiltinimo darbus galima atlikti pačiam, tačiau prieš įsigyjant medžiagas ar atliekant darbus, rekomenduojame pasikonsultuoti. Mes tai darome nemokamai tel. +370 671 33635 arba el.paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

UAB "Grupinis pirkimas"

  • Giedrių g. 141, Bučiūnų k., Vilkaviškio r.
  • +370 (671) 33635
  • info@grupinispirkimas.lt

Informacija:   Prekių pristatymas | Privatumo politika | Sąlygos ir garantijos | Kontaktai

Pirkime kartu ir sutaupysime!

© GrupinisPirkimas.lt  2016, Visos teisės saugomos įstatymo