WIENERBERGER KORAMIC Figaro 11 čerpė šlaitiniams stogams uždengti (įv. dydžių)

Apie 80 proc. savo gyvenimo žmonės praleidžia pastatuose. Namo stogas – viena iš pagrindinių pastato sudėtinių dalių. Todėl labai svarbu teisingai pasirinkti stogo dangą. Renkantis stogo dangą reikėtų atsižvelgti į:

·         stogo ilgaamžiškumą;

·         ekologiškumą;

·         stogo dangos atsparumą ugniai;

·         stogo dangos poveikį stogo konstrukcijai;

·         stogo estetiką (komplektacijos pilnumą, nuolydžio galimybes ir kt.);

·         stogo kainą.

Keraminių čerpių stogų istorija

Nuo tada, kai buvo pradėti statyti pirmieji namai, iškilo problema: kuo uždengti namo stogą? Manoma, kad pirmųjų namų stogams uždengti buvo naudojamos natūralios medžiagos: medis, šiaudai, lapai, nendrės ir pan. Atsiradus mūrinei statybai, stogų dengimui pradedamos naudoti dirbtinos, specialiai stogams gaminamos, medžiagos: apdorotas akmuo, švino ir vario lakštai, vėliau – keraminės čerpės.

Spėjama, kad Lietuvoje keraminės čerpės atsirado kartu su mūrine pilių, rūmų ir bažnyčių statyba – XII – XIV amžiuje. Gali būti, kad pirmosios pilys ir bažnyčios buvo dengtos lentelinėmis dangomis arba brangiais švino lapais, vežamais iš užsienio. Tačiau XIV amžiuje keraminių čerpių danga jau buvo populiari, čerpės dažnai randamos kultūriniuose sluoksniuose. Spėjama, kad pirmieji čerpiniai stogai Lietuvoje buvo dengti  “vienuolis/vienuolė” tipo čerpėmis. Tai daugiau pietų šalyse naudojamų “totoriškų” čerpių atmaina, pritaikyta šalims, kur nestokoja medienos ir kur viešpatauja gotikinis stilius. Lietuvoje taip pat yra tokio tipo čerpėmis dengtų pilių, vienuolynų ir kitų istorinių objektų. Beveik tuo pačiu metu atsiranda plokščios čerpės, kurių gamyba ir dengimas buvo daug paprastesni nei “vienuolis/vienuolė”, o jas klojant “žvyneliniu” būdu galima buvo sutaupyti ir medienos grebėstavimui. Renesanso ir baroko laikais stogai sulėkštėjo. Tradicinė čerpių danga pasidarė per sunki. Tada ir buvo išrasta “S” tipo – olandiška čerpė. Olandiška čerpė buvo dengiama vienu sluoksniu, todėl dangos svoris sumažėjo beveik dvigubai, o tai labai svarbu lėkštesniems stogams, kurių pagrindinė apkrova yra nuosavas svoris ir sniego apkrova. XIX a. rankiniu būdu gaminamos ir su skiediniu klojamos S – tipo čerpės keičiamos pramoninės gamybos štampuotomis “Marselio” tipo čerpėmis, kuriomis buvo galima kloti ir 30⁰ nuolydžio stogus.

Laikui bėgant, pramoninė revoliucija išstūmė rankinį darbą čerpių gamyboje. Pagerėjo čerpių kokybė. Sumažėjo jų kaina. Čerpės tapo prieinamos gyvenamų namų statyboje. Žymiai supaprastėjo jų klojimo technologija. Čerpės klojamos sausai, pritvirtinamos nerūdijančiais tvirtinimo elementais. Čerpių klojimas žymiai pagreitėjo ir atpigo. Atsirado daug naujų čerpių formų. Žymiai padidėjo čerpių nomenklatūra: be eilinių ir kraiginių čerpių atsirado šoninės (vėjalentinės), ventiliacinės, anteninės ir kt. čerpės. Atsirado čerpės su dvigubu falcu, leidžiančios dengti lėkštus stogus. Beveik visų formų čerpės pradėtos štampuoti.

Bloga kokybė, siaura gaminių nomenklatūra ir netinkama dengimo technologija prisidėjo prie žmonių neigiamo požiūrio į keraminių čerpių dangą Lietuvoje. Trumpam praradusios savąją rinkos dalį 60-aisiais praėjusio šimtmečio metais, atsiradus alternatyvioms pigesnėms stogo dangoms, keraminės čerpės šiandien ir vėl tampa populiarios.

Reikalavimai keliami keraminėms čerpėms

Augant statybos apimtims, per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo reikalavimai keraminėms čerpėms. Atsparumas šalčiui – pagrindinė keraminės čerpės savybė. Jeigu prieš dešimt metų reikalaujamas atsparumas šalčiui buvo 35 tūrinio šaldymo-atšildymo ciklų, tai 2000 m. sertifikuojamos čerpės turėjo išlaikyti 150 ciklų. Priėmus Europos standartus, taikomus čerpėms ir jų bandymų būdams, pasikeitė čerpių bandymo būdai ir Lietuvoje. Čerpės šaldomos ir atšildomos suklotos ant grebėstų, imituojant natūralias sąlygas (D metodas). Šiuo būdu šaldomos čerpės turi išlaikyti 100 ciklų. Mažiausia čerpių ardančioji apkrova lenkiant priklausomai nuo jų tipo turi būti nuo 600 N iki 1500 N, jos turi nepraleisti vandens. Keraminės čerpės, kaip ir daugelis kitų statybinių medžiagų, turi būti sertifikuotos Lietuvoje.

Šiuolaikinis keraminių čerpių stogas

Šiuolaikinis šlaitinis stogas, jo konstrukcija ir danga turi atitikti šiuos esminius reikalavimus (STR 2.05.02:2001 “Statinių konstrukcijos. Stogai”):

·         atsparumo eksploatacijos poveikiams,

·         mechaninio patvarumo ir pastovumo,

·         gaisrinės saugos,

·         higienos, sveikatos ir aplinkosaugos,

·         naudojimo saugos,

·         apsaugos nuo triukšmo,

·         energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

Manoma, kad didelis čerpių svoris yra jos trūkumas. Tai netiesa! Didesnis dangos svoris nedidina gegnių skerspjūvio, kuris parenkamas dažniau iš reikiamo apšiltinimo storio ir grebėstų prikalimo sąlygų, ir dažniausiai priimamas 5*18 cm. Atstumo tarp gegnių taip pat negalima didinti, nes tada didės grebėstų matmenys. Rekomenduojamas gegnių žingsnis yra nuo 0,8 iki 1,0 m. Palyginus čerpes su kitomis dangomis, sniego apkrova retai viršija dangos svorį, todėl deformacijų svyravimai yra mažesni. Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją (masyvumą). Vasarą čerpių danga nekaista. Pastogės ir mansardos patalpose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas. Priklausomai nuo pasirinkto čerpių tipo 1 m² stogo dangos masė gali būti nuo 40 iki 60 kg.

Čerpės „Koramic“ – tai aukštos kokybės keraminės čerpės, kuriomis savo stogus dengia daugybė Europos šalių gyventojų. Siūlomos lenkiškos, estiškos ir vokiškos keraminės stogo dangos čerpės.

Šis modelis išsiskiria moderniu ir tuo pačiu paprastu dizainu. Alegra 9 turi tinkamai subalansuotas proporcijas, todėl stogas tampa lengvas ir harmoningas. Svarbus privalumas yra tas, kad viename kvadratiniame metre gali būti naudojamos tik 9 čerpės, tai žymiai sumažina stogo išlaidas. Aukštos kokybės žaliavos, kartu su šiuolaikiniu gamybos procesu užtikrina aukščiausią produkto kokybę.

Figaro 11 keraminės čerpės matmenys:

Techniniai duomenys:

Techniniai duomenys

• Matmenys 277 x 470 mm.,
• Atsparumas šalčiui ne mažiau 150 ciklų (1 lygis),
• Rekomenduojamas stogo nuolydis 10-90º,
• Vieneto svoris – 4,1 kg.,
• Išeiga – nuo 10,9 vnt/m2
• Masė 1,0 m2 dangos ~ 44,69 kg.,
• Min. grebėstų žingsnis ~ 340 mm.,
• Maks. grebėstų žingsnis ~ 385 mm.,
• Atsparumas ugniai – A1

Keraminės čerpės turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 1304:2005“ Dengiamosios ir jungiamosios keraminės čerpės. Gaminių apibrėžtys ir techniniai reikalavimai“ keliamus kokybės reikalavimus.

Čerpėmis dengtų šlaitinių stogų dangos įrengimo reikalavimai:

• Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo
  instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 50 °, turi būti tvirtinamos visos
  čerpės.
• Ant antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų.
  Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;
• Esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti
  stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo pro stogą vietos turi būti užsandarintos;
• Stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės
  dangos sluoksniais;
• Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Skarda
  turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus
  paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas
  nepatektų vanduo. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.
• Kad išvengtumėte čerpių atspalvio skirtumo, dengimui vienu metu naudokite čerpes iš 3-4
  padėklų.

Montavimo schemos

Montavimo instrukcijos

Dengimo plotis

Karnizas

Kraigo mazgas

Galimos spalvos

Dėmesio! Aukščiau pateikti spalvų pavyzdžiai gali skirtis nuo tikrosios produkto spalvos.

Galimi čerpių variantai